2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis






… Ar žinote, koks jausmas kai žmogus, kuriuo pasitikėjai, laikei savo draugu, buvai atviras, staiga tampa tavo priešu, tiesiog jis tai pasirenka…? Jausmas, lyg tavo širdį būtų suspaudę, prislėgę, ir nieko negali padaryti, tiesiog skauda viduje...Baisiausia, kad tave persekioja ne tik tas nenusakomas skausmas, bet neatsakytas klausimas – kodėl? Kodėl žmogus taip pasielgė, kodėl neturėjo drąsos ir garbingumo tiesiog pasakyti, pasikalbėti, paklausti…Ta nežinia slegia. Manau , kad dar labiau tai slegia tą žmogų, kuris pasielgė su tavimi paprasčiausiai sakant bjauriai. Ar gali būti bjauriau, kai žmogus, kuris tau buvo artimas, tau už nugaros, paslapčiomis, suduoda smūgį…lyg kažko bijodamas, lyg pats būtų kaltas… Apgailėtinas toks žmogus. Menkas. Neturintis orumo, savigarbos ir drąsos pasakyti į akis tai, ką nori. Keista žiūrėti į tą žmogų ir suprasti, kad nebepažįsti jo… kad niekada ir nepažinai jo, tikrojo… Suprasti, kad , jo vidus toks nešvarus…Ar skaudu? Tai labiau nusivylimas. Tuo žmogumi, o kartu ir savimi…Kad apsirikai, kad patikėjai… Geriausia ką gali padaryti – palinkėti sėkmės jam - žmogui kuris pasirodė tokiu menku ir apgailėtinu…