2012 m. sausio 31 d., antradienis

No problem
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.
 
 

2012 m. sausio 29 d., sekmadienis

New Movies - Miegančių drugelių tvirtovė



Sustiprėjusi Lietuvos kino rinka džiaugsmingai pristato naują nacionalinę premjerą. Filmą pagal J.Ivanauskaitės romaną  - Miegančių drugelių tvirtovė.
Yra visokių nuomonių: eiti žiūrėti, nes tai lietuviškas filmas, neiti - nes knyga geresnė. Tačiau nusprendžiau nueti ir po filmo turėti savo nuomonę. Ir nesuklydau, man patiko.
Patiko, nes tai lietuviškas filmas, kuriam nebuvo  lietuviškam kinui būdingo  liūdnumo, ''sunkumo'', filosofinių galvojimų. Tiesa, filmas priverčia susimastyti, daug kas yra paslėpta detalėse, kurios puikiai susilieja į bendrą mintį - gerą vaizdą. A. Puipa nesiekė nuosekliai atkartoti knygoje aprašytų situacijų, stengėsi suvokti tarp eilučių slypinčias autorės mintis, neaprašytas detales, dėliojo kitus akcentus ir pakeitė pabaigą.




Šis filmas gerokai šviesesnis, žaismingesnis ir drąsesnis, nestokojantis sarkastiško humoro ir netgi intriguojančių provokacijų. Akivaizdu, kad jis yra labai jautrus ir moteriškas, nes J.Ivanauskaitė visada mėgo rašyti apie moteris, meilę ir apokalipses.


Ir visiems tiems, kurie nė karto neskaitė Jurgos knygų, verta nueiti ir pažiūrėti, vien tam, kad šiek tiek suprastų moteris. Moteris visokias: ir šeimos, ir karjeristes ir prostitutes. Prostitutės ir prostitucija:  taip, ši, viena iš seniausių pasaulio profesijų šiame filme griežia pirmu smuiku, vien tam, kad jų neteisdami, pažvelgtume ir į tas moteris, kurios pasirinko neįprastą gyvenimo kelią.




 Tiesa, gali likti ir tokių, kuriems šis filmas nepatiks, ar nesupras. Nes šį filmą žiūrint, kuris trunka 2 valandas, nuolatos reikia galvoti, susikaupus žiūrėti, vien tam, kad suprastum, jog gyvenimas tai didžiausia gyvenimo dovana, kuris trunka net ir tada kai viskas baigiasi...



Chaoso teorijose teigiama, kad paprasčiausias drugelio sparno suplazdėjimas gali sukelti katastrofą kitoje pasaulio pusėje. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis sugeba sujauti nebejaunų žmonių jausmus.
Naujasis A.Puipos filmas turėtų paskantinti susidomėjimą lietuvišku kinu ir žiūrovų norą gaudyti A.Puipos kūrybinius drugelius kuo ilgiau.

2012 m. sausio 27 d., penktadienis

Visa, kas nauja – tai seniai pamiršta sena ? 


                                                                        Sena: 








 

Nauja: I like it !

2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Undinė ir banginis (Tatiana Rezva-Crutchlow)

Kartą prie įėjimo į sporto salę, skelbimų lentoje atsirado reklama, kurioje buvo pavaizduota labai plona ir graži moteris,o šalia klausimas : "Kuo norėtumėte būti šią vasarą - undinė arba banginis?"
Ir štai po šią reklama atsirado atsakymas (Kas parašė šį atsakymą, nenurodė savo drabužių dydžio)
 


"Brangūs žmonės,
Banginiai visada yra apsupti draugų (delfinai, ruoniai, smalsūs žmonės), jie yra lytiškai aktyvūs ir augina savo vaikus su dideliu švelnumu ir meile.
Jie linksmina vaikus ir valgo daug krevečių. Jie gali plaukti visą dieną ir gali aplankyti nuostabiausias vietas planetoje, pavyzdžiui, Patagonija, Barenco jūrą ar Polinezijos koralinius rifus .
Banginiai netgi dainuoja ir jų dainos yra įrašytos į CD. Banginiai - stebėtinai protingi ir mieli gyvūnai, kuriuos visi bando apsaugoti.
Undinės tiesiog neegzistuoja.
Bet jei jos ir egzistuotų, tai jos būtinai rikiuotusi eilėse prie psichoanalitikų,kad joms padėtų išspręsti asmenybės susidvejinimo problemą: kas ji - moteris ar žuvis?
Undinės negali turėti seksualinio gyvenimo, ir jos negali turėti vaikų.







Taip, jos būtų idealios , bet vienišos ir liūdnos - kas norėtų susieti savo gyvenimą su amžinai žuvimi kvepenčia mergina?

Be abejo, aš norėčiau būti banginis!




Tuo metu, kai žiniasklaida sako mums, kad grožis reikalauja aukų ir kad grožio standartas yra plonas ir lieknas kūnas, man patinka valgyti ledus su savo vaikais, papietauti su vyru, valgyti, gerti ir linksmintis su draugais.


 Mes, moterys, priaugame svorio, nes per daug metų tiek susikaupėm žinių ir išminties, kad galvoje tai nebesutelpa ir tiesiog pasiskirsto po visą kūną...
Todėl kiekvieną kartą, kai matau savo atspindį veidrodyje, sakau sau: "Kokia aš nuostabi!" 




2012 m. sausio 24 d., antradienis

Amerikietiškos Gil Elvgren grožybės (Radvilė Kutorgaitė)

Viliojančiai pravertos rausvos lūpos, valiūkiško išgąsčio kupinos didelės akys ir gundančiai (ne)patogi situacija… Netikėtas vėjo gūsis, nepaklusnus šuo traukiantis pavadį, už tvoros užkibęs sijono kraštelis... Prisegamos kojinės, neriniuotos apatinės kelnaitės, permatomi naktiniai marškiniai… Pin-up girl – amerikietiškomis grožybėmis virtusi dailininko Gil Elvgren fantazija.



Pin-up girl įvaizdis gimė amerikiečio, dailininko – iliustratoriaus Gil Elvgren vaizduotėje apie 1940 metus, o į drobę ir į viešumą buvo perkeltas socialiniais – komerciniais tikslais – pradžiuginti karo išvargintų amerikiečių širdis, įkvėpti jų suvargusioms moterims gundančio moteriškumo, o iliustratoriui ir leidėjams uždirbti gražaus pinigėlio.



Vienas sėkmingiausių visų laikų Gil Elvgren sukurtų reklaminių įvaizdžių, tapęs amerikietiškosios svajonės simboliu, buvo skirtas Coca-Cola kampanijai: plačiai besišypsantys putliaskruosčiai vaikučiai, paplūdimyje krykštaujančios jaunosios panelės, aplink naująjį kaimyno Harley-Davidson besispiečiantys gatvės padaužos, stipriai suspaustos raudonos lūpos siekiančios spalvoto šiaudelio...ir akimirka burbuliukų šėlsmo palaimos. Po skausmingo sukilimo Pearl Harbore Amerikos vyriausybės iniciatyva iliustratorius sukūrė eilę socialinių patriotinių reklamų apie valstybės vykdomos politikos patikimumą ir piliečių saugumą. Taip karo netekčių ir vidinės nesantaikos nualintą Ameriką, pasitelkę vieno žmogaus įtaigų talentą ir gazuoto gėrimo karštinę, vienijo šalies diplomatai ir verslininkai.


Gil Elvgren modeliai – gyvybingos, drąsios ir, svarbiausia - tikros moterys, atsidavusios menui (...arba jį kuriančiam menininkui). Dailininko personažai – “Lolitiškos” gražuolės, įkliuvusios į painias, bet itin kasdieniškas, juokingas, kartais absurdiškas, o kartais kruopščiai suplanuotas situacijas ir gerbėjų džiaugsmui amžiams įstrigusios jose. Pin-up girl - tai namų šeimininkė apsijuosusi gundančia prijuoste, plunksnų šepečiu šluojanti dulkes, paplūdymio gražuolė užtikta netikėtai intriguojančioje padėtyje, sekretorė uoliai atliekanti savo pareigas, seksuali policininkė, medicinos sesuo, mokytoja ar šunelių išvedžiotoja... Pin-up girl - tai išsiblaškiusi romantikė, apsigaubusi permatoma naktine suknute, įsispraudusi į ankštus šilkinius apatinius drabužėlius, prisidengusi neatsargiai nuo peties slystančiu mažučiu rankšluostėliu, valiūkiškai flirtuojanti telefonu, svajingai skaitanti meilės laiškus, žaidžianti minkštuose pataluose ir nekantriai laukianti būti užklupta...


Gil Elvgren’o pin-up girls buvo asmenybės, meilios gražuolės, trykštančios gyvenimišku entuziazmu. Dosniai apdovanotos gamtos – siauru liemeniu, plačiais klubais, atsikišusia krūtine, gundančiu droviu žvilgsniu ir papūstomis lūpomis - per daugiau nei trisdešint metų tapo tikra all American it-girl siekiamybe. 




Pin-up mergaitė tapo tokia populiari, kad gurkšnoti Coca-Cola ar gundančiai šypsotis plakatuose ir kalendoriuose jai tapo per ankšta. Bettie Page arba kitaip vadinama Queen of Pin-ups (liet. Pin-up karalienė) - Playboy modelis, išlaisvinęs Gil Elvgren kurtą įvaizdį iš įrėmintos drobės ir perkėlusi jį į madų žurnalų puslapius ir televiziją.
“I think that she was a remarkable lady, an iconic figure in pop culture who influenced sexuality, taste in fashion, someone who had a tremendous impact on our society”Playboy įkūrėjas Hugh Hefneris gerėjosi Bettie Page.


Keturiasdešimtieji – penkiasdešimtieji metai Amerikai padovanojo tokias laisvamanes gražuoles kaip Betty Grable, Betty Davis, Marilyn Monroe, Jayne Mansfield, kurioms plojo, kuriomis žavėjosi, baisėjosi ir kurias garbino dramų ir skandalų ištroškusi to meto visuomenė. Saldus pin-up užkratas greitai pasiekė ir Europą. Čia sužibo nauja dievaičių pin-up karta. Mados dizaineriai, fotografai, kino kūrėjai ir turtingi džentelmenai aikčiojo ir pataikavo prancūziškoms Brigitte Bardot užgaidoms, lenkėsi itališkai Sophia Loren elegancijai, mainais mėgaudamiesi kandžiomis ir erotiškomis fotosesijomis ar intriguojančiai seksualiomis filmų scenomis.


Ir šiandien pin-up įvaizdis ne mažiau populiarus, išpuoselėtas ir moderniai išplėtotas mados dizainerių ir fotografų. Viena žymiausių pin up gerbėjų - burleskos šokėja Dita von Teese, erotišką pin-up prigimtį panaudojo savo pasirodymams – artistiškoms maudynėms šampano burbuluose ir aistringam striptizui milžiniškoje pudrinėje. Pin-up girl įvaizdis visada laviravo tarp meniškos erotikos ir vulgarumo. Tuo jis ir viliojantis – ne toks jau ir nekaltas malonumas, tačiau teisingoje įstatymo pusėje. Toks teisingas, kad net kurdami vaikų mylimo animacinio filmuko herojaus triušio Bugs Bunny istoriją, animatoriai sugalvojo jam draugužę Jessica Rabbit su iškilumais, prilygstančiais Alpių slidinėjimo trasų kraštovaizdžiui...


Vėjyje plevesuojančios kaklaskarės, sodrios raudonos lūpos, šviesios purios garbanos... Būtent toks praėjusių metų Dior aksesuarų linijos ir 2012-tųjų Prada pavasario kolekcijos įvaizdis. Lepindamas viso pasaulio moteris prabangiais apatiniais drabužėliais, Agent Provocateur taip pat mokosi iš pin-up gundymo instrukcijų. Mokykimės ir mes. Viską, kas seksualu ir nekalta, intriguoja ir įtraukia, paslaptinga, vaikiškai žaisminga ir gundo madingose fotografijose, filmų scenose, muzikiniuose klipuose ar parduotuvių vitrinose, viską noriai skolinkimės, eksperimentuokime ir derindamos žaiskime pin-up viliotinį. Pin-up girl – legendinis įvaizdis, net nesiruošiantis nužengti nuo mados pjedestalo.