Šventės, kai mokomės kažko naujo

Gruodžio mėnuo daugeliui yra neužbaigtų darbų, bėgimo ar galvos skausmo, dėl dovanų pirkimo, metas. Bet man, tai kas kart, kažko naujo, nepažinto ir nemėginto, metas. Kitaip tariant, kiekvieną gruodį mokausi kažko naujo, šiemet, tai saldumynų kepimo pamokų laikas. Kas mane pažįstą, žino, kad su kepiniais, pyragais ir viskuo, kas saldu, nelabai bendrauju. Dažniau perku, negu pati gaminu.
Bet šiais metais, viskas kitaip. Pati pradėjau mokintis kepti. Ir sakyčiau, visai neblogai gavosi:

Šokoladiniai keksiukai:

Šokoladiniai triufeliai:

Žinoma, visus darbus prižiūrėjo žvitri akis :D

Apie dovanas: kaip ir kiekvienais metais, dovanas draugams, darau pati. Šiemet tai bus rankų darbo skrebukai:

Apie darbą: prieš šventes, gerus darbus reikia daryti, daug ir dažnai. Šiemet geri darbai buvo skirti patiems mažiausiems angelėliams, o Mr. Santa fabrikelis buvo atidarytas darbe:

Taigi, eglutė papuošta:

Dovanos supakuotos:

Geri darbai atlikti, saldumynų stalas pilnas. Belieka tik džiaugtis atėjusiomis gražiausiomis metų šventėmis :)

Linkiu: 
kad gerus darbus darytumėm nuolat, ne tik per šventes; 
kad dovanas gamintumėm patys, savom rankom, nes brangiausia, ką galim padovanoti, tai laikas, kurį skiriame gamindami dovanas ir galvodami apie mums brangius žmones; 
kad atėjus šventiniam laikui išmoktume ką nors nauja, netikėta; kad akskart atrastume ką nors nauja;
kad šventinis laikotarpis dovanų džiugias ir šiltas akimirkas su artimais žmonėmis, jaukumo, šilumos Jums visiems :) Mylėkit ir būkit mylimi :)))

Nuoširdžiai, CenTriuKas

Būna bloga, būna gera,
Visko būdavo ir bus,
O kai liūdna pasidaro,
Aš prisimenu draugus.

Ir kai ima rūkt gitaros,

Kai užsidega vanduo,
Suprantu, kad kelias geras
Ir gražus yra ruduo...

Yra tik vienas kelias, tas, kurs veda,
Mus metų metais laiko spirale,
Aukštyn į šviesą, į žvaigždžių paradą,
Ir nieks nežino, kas ten jo gale.

Einu keliu, suku aš ratų ratais,
Ir į tą pačią vietą sugrįžtu.
Regiu draugus, kurie tikrai tie patys,
Ir seną dainą traukiame kartu.

.... Simpatija - tai kada patinka išvaizda, įsimylėjimas - tai kada patinka išvaizda ir charakteris, o meilė - tai kada patinka net trūkumai...♥

Taškadienis, įvykiai arba sekmadieninis poilsis lovoj

Kažkaip visad gaunasi, kad rašyti noras atsiranda tik ilgiau gulint lovoj sekmadieniais. Čia tikriausiai todėl, kad pailsi ne tik kūnas, bet ir siela. Tuomet prisigeneruoja minčių, tada kuriamos svajonės ir planai.

 Aišku, kartais į lovą paguldo sustreikavus sveikata, bet tikriausiai tik tada susimastau, kad reikia poilsio, ir noriu to ar ne, tenka gulėti, kad paskui pakilčiau su dar didesne energija. Tai dabar trumpai apie tai, kaip energijos pasikrauti:
- draugai. Jie, kaip ir degalai, laikui einant tik bransgta. O susitikti, vėl visiems kartu, smagu, kad laikas eina, o susibėgti vis dar norim ! Linkėjimai Vilniečiams :))) Kitą kartą, ten pat, nekeičiam vietos :))

Tortadienis. Draugai. Ačiū, kad jų turiu nemažai, tai dar kartą patvirtino, kurie susirinko į mano taškadienį ! (pažadu foto greitu metu visus apdalyti) :)

Giminaičiai. Labai džiaugiuos, kad turiu nuostabų pusbrolį, kuris puikiai mane pažįsta: ačiū už dovaną, mokysiuos ir tave pamokysiu !!! :)))

Kultūrinamės.
Teko nueiti į seniai planuotą spektaklį. Jį retai kada rodo, bet pavyko gauti bilietus.
Spektaklis: 

Siūlau nueiti visoms mamos: esamoms ir būsimoms. Vaikams: kad suprastų koks yra "mamos" darbas. Ir vyrams, kad suprastų, su kokiu namie "transformeriu" gyvena, ir kad už tai, moteris reikia mylėti, mylti ir dar kartelį MYLĖTI :))

Kinas:
Šį filmą tikrai priskiriu prie kultūrinimosi, nes jeigu tik supranti apie ką jis, abejingų jam nelieka. Aišku, išsėdėti kine 3val žiūrint filmą, kantrybės prireikia, bet kai pabaigoje visos istorijos susideda į vieną bendrą pasakojimą, tada ir supranti, kad buvo verta.

Tai istorija kaip viskas turi ryšį: 1894 metų kelionių po Ramųjį vandenyną metu parašytas dienoraštis, kompozitoriaus laiškai draugui, žmogžudystė atominėje jėgainėje, slaugos namuose esančio spaustuvininko šmeižtas, maištaujantis klonas ateities Korėjoje ir po apokalipsės tolimoje ateityje, gyvenančios genties pasaka.
Pasakojimas ir nuotykis kaip atskirų žmonių gyvenimai įtakoja vieni kitus praeityje, dabartyje ir ateityje, kaip žudikai tampa herojais, kaip geri poelgiai išlieka istorijoje, ateityje įkvėpdami revoliuciją.

Koncertas: RONDO.
Pamenu kai vaikystėje su sese plėšdavom: Egle, mano sese...  arba: Eliza, gražiausia iš visų.... Buvo smagu vėl prisiminti senas geras dainas, ir vėl su sese "padainuoti". Tik nekritikuokim, kad yra ir geresnių dainų ar atlikėjų, taip, yra, bet ne visi scenoje išlieka tiek dešimtmečių.

Gero vakaro visiems,
CenTriuKas

„Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą savo gyvenimą nebuvo girdėjęs nei Asilas, nei Fleita. Nesuprasdami, kas pasidarė, - mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, - kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą.
Kiek daug mūsų gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esą, ir prašo meilės iš kitų, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai – prabudimas, atsivėrimas, šviesos spindulys… Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam."
-Bruno Ferrero

"Dieve, suteik man dvasios ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu pakeisti, ir išminties atskirti vieną nuo kito."

... Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.....

(Vikas Malkani)

 

 

Ruduo... koks jis ? 
Su kuo jis susijęs: 

Pirmiausia su vestuvių metu, kai rudeniniai lapai šoka vėjyje viražus....

Su vis šiltėjančiais rūbais:

Su lietinga dargana:

Rudeninėmis gėrybėmis:

Ir žinoma pyragais, kepiniais ir cinamonų kvapu:

Ir karšo vyno atidarymo sezonu:

O muzika ? Muzika su šiltais prisiminimais:

Šiltų rudeniškų vakarų,
CenTriuKas

Welcome back arba gryžtam į darbus rudenėjančioj melancholijoj

Sugryžau, nes laikas gydo visas žaizdas...ar jos gilios, ar jos senos, tai tik laiko klausimas. Kaip ir einantis laikas atneša naujus metų laikus, naujus draugus, naujas meiles, naujus išgyvenimus...

O ruduo, auksaspalvis gražuolis ruduo atėjo kaip visad... kaip: 
<...ateina rudenys per pievų žiedus, per žalio miško lapelius...
Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės
Berašant rudenio žodžius.

...Netrukus kris ant tako snaigės
Ir nebebus jau taip jauku –

Viskas pasauly vieną kartą baigias.
Kartu neamžinas ir tu – žmogus... (P. Širvys)

O ruduo atneša ir gėrybes, saldžias gėrybes, kurios vėliau  draugauja su cinamonu virsdami skaniais pyragais, pyragaičiais...

Apie darbus: tenka dirbti daug ir visaip...
Daug: kad reikia dar daug ko mokytis, daug kur tobulėti.
O visaip: ačiū, kad turiu darbą, kur nereikia nuolat sėdėti ofise. Nes negalėčiau būt ofisine  visą savo darbo laiką...
Todėl keliaujant tenka pažinti magišką rudenį:

O kartais darbo reikalais tenka vaikščioti ir tokiais labirintais:

O vat džiaugiuosi, kad kolektyvą šaunų turiu, na, bent jau merginos tai tikrai šauniausios ! :)  Merginos, negalėjau neįdėt šios foto : (kartais labai patinka tas mūsų vaikų darželis :D )

 Bet, kad ir kaip kartais užklumpa rudeniška melancholija, pakelti nuotaiką gali tik kava:

Rudeniškas spalis jau praėjo, šlapias ir murzinas lapkritis atėjo... Kadangi į Halloween'ą žiūriu skeptiškai, man prie širdies mielesnės lietuviškos Vėlinės, su žvakučių degimu ir chrizantemų kvapu, todėl paskutinę spalio dienos vakarą pasirinkau praleisti su filmu. Manau geru filmu:

Ir galiu pasakyt, kad SKYFALL nenusivyliau. Tiesa, galbūt per daug išliaupsintas, bet kad įdomus tai tikrai. Kartais galbūt scenos per ilgos, bet ši dalis pakeičia tolesnę agento 007 istoriją. Tie,kas domisi šio filmo istorija, siūlau pažiūrėti :)

O dabar, jau einu virtis arbatos, nes obuolinis-cinamoninis pyragas pats nesusivalgys

Iki greito,
CenTriuKas

 

Išvažiuoju...

Skausmas... netektis...praradimas... šiuo metu savijauta ne kokia... kai išgyveni brangaus žmogaus išėjimą iš šio pasaulio, atrodo, kad kas dalį širdies išrauna, be nuskausminamųjų... bet... laikas gydo... tik jis sustato viską į savo vietas... bent jau tuo tikiu...

Tuo metu norisi tik laiką atsukti atgal... kad kažką pakeistum, pabandytum iš naujo, pasakytum tai, ko nepasakei, padarytum tai - ko nepadarei... bet... laikas eina... ir praeitis lieka istorija - su prisiminimais... į kuriuos nuklysti kaip į pasakos puslapius... kuriuose buvo gera... ir kuriuos vis norisi atsukti ir prisiminti iš naujo, vėl ir vėl...

Kol kas CenTriuKas išvažiavęs.... bent jau mintimis, jausmais kažkur toli toli... pasirodysiu tada - kai surinksiu save iš naujo... išvažiuosiu, ne išskrisiu ir tiesiogine žodžio prasme, ir kaip tik tada, kai tikriausiai to reikia... tad kai sugryšiu, bandysiu viską iš naujo... bet dabar teks palaukti, iki lapkričio pradžios... tik tada busiu vel čia... ir vėl bandysiu... surinkti savo mintis ir vėl bandyti.. ieškoti.. savęs tarp kitų... ir savęs savyje...

Išvažiuoju... iki pasimatymo !

CenTriuKas

Filmai, geram vakarui :

Dvi dienos:

Iš Maskvos į provincijos muziejų atvyksta aukštas pareigūnas. Jį lydi gubernatorius, o jų atvykimo tikslas - atimti iš muziejaus dvarą, mišką, žemes ir pradėti naujas statybas. Tipiškas šių dienų siužetas, kultūra, klasikinės vertybės stoja į disputą su šių dienų ciniškais vertelgomis. Maša, jauna literatūrologė, idealistė, viena iš muziejaus darbuotojų išrėžia aukštam pareigūnui paniekos kupinus žodžius, o šis įsimyli...

Special Forces

Jauną prancūzų žurnalistę Afganistane pagrobia Talibano kovotojai. Prancūzijos vyriausybė atsisako paklusti keliamoms pagrobėjų sąlygoms. Po šio vyriausybės atsisakymo talibai internete patalpina šiurpų video filmą su įjungtu atgaliniu laikmačiu iki jos mirties. Norėdami išgelbėti merginą, vyriausybės įsakymu, išsiunčiamas elitinis Prancūzijos ypatingųjų pajėgų būrys. Tačiau maža įveikti pagrobėjus ir išvaduoti auką, tačiau reikia saugiai sugrįžti namo. Ši kelionė tampa žūtbūtine kova ir žurnalistei ir patyrusiems ypatingųjų pajėgų kariams.

Vanduo drambliams (Water for elephants)

Didžiosios depresijos laikai. Jaunas veterinarijos studentas Jacobas (akt. Robertas Pattinsonas) po tragiškos tėvų žūties meta universitetą ir prisijungia prie populiariausio pasaulyje keliaujančio cirko "Benzini Brothers". Sekdamas savo tėvo pėdomis, trupėje vaikinas pradeda dirbti veterinaru, o netrukus sutinka ir įsimyli nuostabią moterį Marleną (akt. Reese Witherspoon). Deja, mergina ištekėjusi už charizmatiško, tačiau žiauraus ir negailestingo cirko gyvūnų dresuotojo Augusto (akt. Christophas Waltzas). Pavyduolis vyras seka kiekvieną jaunos žmonos ir naujojo veterinaro žingsnį. Tuo tarpu jaunuoliai nebegali atsispirti vienas kito traukai.

Prisimenant itališką maistą (1)....

Tipiški itališki pusryčiai: 

Pietūs Florencijoje:

Pietūs Romoje:

Vakarienė Romoje:

Popietinė kava:

Atsigaivinam Pompėjoj:

Prsimenant kelionės hitą....