Grupė sėkmingų, padariusių puikią karjerą, garsaus universiteto absolventų užsuko pas savo seną mylimą profesorių į svečius.
Vizito metu pokalbis pakrypo apie šių dienų problemas. Buvę studentai skundėsi gyvenimiškų sunkumų gausa, bei rūpesčiais darbe.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius grįžo iš virtuvės nešinas arbatinuku ir pilnu padėklu su įvairiausiais puodeliais. Vieni porcelianiniai, kiti iš stiklo, plastmasės ar krištolo, dalis paprasti, kiti brangūs.
Kai svečiai išsidalijo puodelius, profesorius tarė:
- Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Nors tai yra įprasta, trokšti sau visa, kas tik geriausia, bet sykiu tai yra ir jūsų nerimo bei problemų šaltinis. Manau suprantate, kad puodelis, pats savaime, arbatos nepadaro geresnės. Dažniausiai jis tiesiog yra brangesnis, o kartais net gi nuslepia tai ką geriame. Juk išties, visa, ko jūs norėjote – tai tiesiog atsigerti arbatos, o ne paties puodelio. Vis gi, sąmoningai rinkotės geriausius puodelius, vėliau dairydamiesi kam koks atiteko.
O dabar pagalvokite: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis, visuomenė – tai puodeliai. Visa tai tik įrankiai skirti pasemti Gyvenimą. Gyvenimui nėra svarbus puodelis, jo kokybė išlieka ta pati. Kartais, sutelkę visą dėmesį tik į puodelį, mes pamirštame pasimėgauti pačia arbata, jos puikiu skoniu.
Laimingiausi žmonės ne tie, kas turi visą ką geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą