Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.
Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.
Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.
Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.
Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?
Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.
2012 m. vasario 28 d., antradienis
Asilas ir bėdos
Kartą asilas įkrito į šulinį. Pradėjo garsiai rėkti ir šauktis pagalbos. Atbėgo asilo šeimininkas ir susiėmęs už galvos ėmė dejuoti: „Kaip gi jį iš ten ištraukti?“
Ilgai svarstęs galiausiai taip nusprendė: „Mano asilas senas. Nebe daug jam ir liko. Šiaip ar taip juk vis tiek planavau pirkti jauną. Šulinys jau beveik išdžiuvęs. Seniai ketinu jį užpilti ir iškasti kitą, geresnėje vietoje. Tai kodėl gi nepadarius viso to dabar, sykiu nesijaus ir pūvančio asilo dvoko...“
Pasikvietė žmogus į talką visus savo kaimynus. Čiupo visi draugiškai kastuvus ir ėmė užkasinėti žemėmis šulinį. Asilas iškart susivokė kas čia vyksta ir pradėjo baisingai žviegti, o paskui, visai netikėtai, užtilo. Po kelių žemės kastuvų šeimininką įveikė smalsumas ir jis nusprendė dirstelėti.
Atsivėręs vaizdas privertė jį didžiai suglumti. Kiekvieną ant nugaros kritusį gniužulą asiliukas purtė žemyn ir vėliau mindė kojomis. Gana greitai, visų bendram nustebimui, asiliukas pakilo viršun ir galiausiai tiesiog iššoko iš šulinio!
Gyvenime sutiksite daug įvairaus purvo, vis naujais ir naujais gniužulais. Kiekvieną kart, nusipurtykite žemes, kildami vis aukščiau ir aukščiau, kol galiausiai išlipsite iš šulinio.
Kiekviena iškilusi problema – tai akmuo galintis virsti laipteliu. Jei atkakliai ir kantriai tęsite – galite išlipti iš bet kokios, net ir pačios giliausios duobės.
2012 m. vasario 27 d., pirmadienis
Books, romantic:
Nora Roberts - The Bride Quartet
Pirmame romano plane – fotografė Makenzė Eliot ir jos meilės istorija, o pastarosios potekstėje – amžinoji vyro ir moters tarpusavio jausmų mįslė: kas gi suartina du iš pažiūros visiškai skirtingo temperamento žmones? Šios paslapties sužadinta nuostaba, užvaldžiusi Makenzės mintis ir vaizduotę, knygos veikėją lydi visose pasakojimo scenose – tiek šmaikščiose, keliančiose šypseną, tiek nuspalvintose nostalgišku romantikos ilgesiu ir žadančiose vaikystės svajų išsipildymą.
Emalainą Grant nuo vaikystės žavi romantika, ir mergina išties jaučiasi laiminga dirbdama su glėbiais įvairiausių gėlių. Įspūdingo grožio ir temperamento floristei romantikos pakanka ir kitur – ji lengvai užkariauja vyrų širdis. Tačiau metai bėga, o to vienintelio, prie kurio linktų jos pačios širdis, neatsiranda. Ir ji tikrai neketina jo ieškoti čia pat, tarp tų, kuriuos pažįsta gal jau dešimt metų.
Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertais ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... tebūnie be jokių įsipareigojimų.
Keturių darugių vaikystės žaidimą – vestuves – Parker Braun pavertė jų svajonių darbu. Ji vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei, tenkina nuotakų įgeidžius, prižiūri, kad viskas vyktų sklandžiai, ir pasitelkusi Emalainos sukomponuotas romantiškas gėlių kompozicijas, Lorelės pagamintus gardžius skanėstus ir stulbinančias Makenzės nuotraukas sukuria nepakartojamą šventę. Ji žino, ką daryti, kad svajonės išsipildytų...
Malkolmas Kavanas mėgsta aiškintis, kaip kas veikia, ir Parker Braun – ne išimtis. Nemažą įtaką tam turi nuostabi jos figūra. Bet geras Parker brolio draugas Malkolmas perėjimą nuo nekalto flirto prie rimtesnių santykių vertina kaip rimtą žingsnį.
Parker jau seniai nebežavėjo joks vyras, o štai motociklu mėgstantis važinėti juodaplaukis Malkolmas, atrodo, tą padaryti sugebės. Jo aistringi bučiniai Parker visuomet užklumpa tam nepasiruošusią, kaip ir jos augantys jausmai Malkolmui. Rizika versle Parker visada pasiteisindavo, o dabar, atrodo, atėjo laikas pasinaudoti viso gyvenimo galimybe sutvarkyti savo širdies reikalus...
2012 m. vasario 24 d., penktadienis
Iš serijos - Must see !!!
The Vow
Laimingai įsimylėję Leo ir Peidž džiaugiasi medaus mėnesiu, bet negailestingas likimas meta jiems visai nesaldų jausmų išbandymą.
Neseniai susituokusi pora susižeidžia autovarijoje netikėčiausiu momentu. Leo atsiperka tik keliais nubrozdinimais ir mikliai gyjančiomis mėlynėmis, o jo žmona Peidž atsiduria komoje. Gydytojai pakankamai greitai atgaivina žavią moterį, tačiau ji absoliučiai nieko neprisimena. Nei prieš kelias dienas dar mylėto vyro, nei apsimainymo aukso žiedais šventės, nei duotų įžadų būsimai šeimai, nei bendrai planuotų svajonių.
Peidž netgi neatpažįsta Leo, nes avarijos pasėkmės ištrynė pastarųjų 5 metų atmintį.
Ji grįžta namo su tėvais, kurių siaubingai nekentė. Pasinaudodamas idealia proga į Peidž gyvenimą įsibrauna ankstesnis sužadėtinis Džeremis, kurį ji buvo atstūmusi ir išvijusi už neištikimybę.
Sužeistas Leo nesiruošia susitaikyti su praradimais ir taip lengvai pralaimėti. Jaunuolis antrą kartą siekia, kad Peidž patikėtų juo, įsimylėtų jį vėl iš naujo ir viską prisimintų, kokie jie buvo laimingi drauge.
Nepamirškite prisisekti saugos diržus ir atvažiuokite į romantinę pasimatymų dramediją, kuriai pagrindinę idėją paskolino realaus gyvenimo situacija. 1993 metais du mėnesius susituokusios poros Kim ir Krickitto Carpenterių automobilį lemtingai užkliudė sunkvežimis. Ir...
The Vow
Laimingai įsimylėję Leo ir Peidž džiaugiasi medaus mėnesiu, bet negailestingas likimas meta jiems visai nesaldų jausmų išbandymą.
Neseniai susituokusi pora susižeidžia autovarijoje netikėčiausiu momentu. Leo atsiperka tik keliais nubrozdinimais ir mikliai gyjančiomis mėlynėmis, o jo žmona Peidž atsiduria komoje. Gydytojai pakankamai greitai atgaivina žavią moterį, tačiau ji absoliučiai nieko neprisimena. Nei prieš kelias dienas dar mylėto vyro, nei apsimainymo aukso žiedais šventės, nei duotų įžadų būsimai šeimai, nei bendrai planuotų svajonių.
Peidž netgi neatpažįsta Leo, nes avarijos pasėkmės ištrynė pastarųjų 5 metų atmintį.
Ji grįžta namo su tėvais, kurių siaubingai nekentė. Pasinaudodamas idealia proga į Peidž gyvenimą įsibrauna ankstesnis sužadėtinis Džeremis, kurį ji buvo atstūmusi ir išvijusi už neištikimybę.
Sužeistas Leo nesiruošia susitaikyti su praradimais ir taip lengvai pralaimėti. Jaunuolis antrą kartą siekia, kad Peidž patikėtų juo, įsimylėtų jį vėl iš naujo ir viską prisimintų, kokie jie buvo laimingi drauge.
Nepamirškite prisisekti saugos diržus ir atvažiuokite į romantinę pasimatymų dramediją, kuriai pagrindinę idėją paskolino realaus gyvenimo situacija. 1993 metais du mėnesius susituokusios poros Kim ir Krickitto Carpenterių automobilį lemtingai užkliudė sunkvežimis. Ir...
2012 m. vasario 20 d., pirmadienis
Like Like Like !
Virtuvė ir maistas iš kitos pusės - Virtuvės Mitų Griovėjai
Virtuvė ir maistas iš kitos pusės - Virtuvės Mitų Griovėjai
Pamirškite
viską, ką iki šiol žinojote apie valgio ruošimą! Alfas, Ali ir Martynas
ateina griauti virtuvės mitų į Jūsų namus ir parodys Jums visiškai
kitokią virtuvę. Norime įrodyti, kad virtuvėje svarbiausia –
kūrybiškumas, galintis sugriauti begalę įsisenėjusių stereotipų.
Laidas galima matyti per http://www.tv3play.lt/program/virtuvesmitugriovejai bei per http://tv.delfi.lt/.
Tai ne tik linksma laida apie maisto ruošimą, bet ir apie jo pateikimą, stalo serviravimą. Vyrukų gaminamas maistas tai ne skrandžiui prikimšti, bet maistas sielai ir estetikai. Iš paprastų produktų pateikiami neįprastai paprasti patiekalai, kurie džiugina ne tik akis, bet ir liežuvį.
Nors man asmeniškai patinka stebeti stalo serviravimo subtilybes ir iš visiškai paprastų, namie randamų daiktų sukurti jaukią ir šiltą atmosferą. Štai keletas foto:
Beje, vilniečiai gali paragauti Ali gaminamo maisto ir naujame restorane ,,Shanti", ten jis virtuvės šefas. |
2012 m. vasario 19 d., sekmadienis
Pasakėčia apie gerą ir blogą miestą
Šalia įėjimo į miestą, nedidelėje oazėje, sėdėjo senis ir stebėjo praeinančius keliauninkus. Kartą prie jo prisiartino jaunuolis ir paklausė:
- Niekada dar nesu buvęs šiame mieste, sakyk, kokie čia žmonės?
- O kokie žmonės buvo tame mieste kurį tu palikai?
- Ten gyveno pikti ir savanaudžiai žmonės. Būtent todėl ir iškeliavau ieškotis naujos vietos.
- Čia tu sutiksi lygiai tokius pat, - atsakė jam senis.
Praėjo kažkiek laiko ir prie senio priėjo kitas keliauninkas su tokiu pat klausimu:
- Tik ką atvykau. Seni, sakyk, kokie žmonės gyvena šiame mieste?
Senis atsakė tuo pačiu:
- Sakyk, o kokie žmonės gyveno mieste kurį palikai?
- O, tai buvo geri žmonės, svetingi ir taurūs! Ten liko daug mano gerų draugų, tiesą sakant labai sunku buvo su jais išsiskirti.
- Tokius pat rasi ir čia, - atsakė senis.
Netoliese kupranugarius girdęs pirklys girdėjo abu pokalbius. Kai tik antras keliauninkas nuėjo sau, šis su priekaištu kreipėsi į senį:
- Kodėl tu davei du visiškai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą?
- Sūnau, kiekvienas savo pasaulį nešiojasi širdyje. Tas, kas nerado nieko gero tuose kraštuose iš kurių atklydo - nieko gero nesuras ir čia, o tas, kas jau turėjo gerų draugų kitame mieste – ras tikrų draugų ir čia. Matai, nuo to, ką mes žmonėse atrandame, priklauso ir tai, kuo jie mums tampa.
Šalia įėjimo į miestą, nedidelėje oazėje, sėdėjo senis ir stebėjo praeinančius keliauninkus. Kartą prie jo prisiartino jaunuolis ir paklausė:
- Niekada dar nesu buvęs šiame mieste, sakyk, kokie čia žmonės?
- O kokie žmonės buvo tame mieste kurį tu palikai?
- Ten gyveno pikti ir savanaudžiai žmonės. Būtent todėl ir iškeliavau ieškotis naujos vietos.
- Čia tu sutiksi lygiai tokius pat, - atsakė jam senis.
Praėjo kažkiek laiko ir prie senio priėjo kitas keliauninkas su tokiu pat klausimu:
- Tik ką atvykau. Seni, sakyk, kokie žmonės gyvena šiame mieste?
Senis atsakė tuo pačiu:
- Sakyk, o kokie žmonės gyveno mieste kurį palikai?
- O, tai buvo geri žmonės, svetingi ir taurūs! Ten liko daug mano gerų draugų, tiesą sakant labai sunku buvo su jais išsiskirti.
- Tokius pat rasi ir čia, - atsakė senis.
Netoliese kupranugarius girdęs pirklys girdėjo abu pokalbius. Kai tik antras keliauninkas nuėjo sau, šis su priekaištu kreipėsi į senį:
- Kodėl tu davei du visiškai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą?
- Sūnau, kiekvienas savo pasaulį nešiojasi širdyje. Tas, kas nerado nieko gero tuose kraštuose iš kurių atklydo - nieko gero nesuras ir čia, o tas, kas jau turėjo gerų draugų kitame mieste – ras tikrų draugų ir čia. Matai, nuo to, ką mes žmonėse atrandame, priklauso ir tai, kuo jie mums tampa.
2012 m. vasario 13 d., pirmadienis
Arbatos puodeliai
Grupė sėkmingų, padariusių puikią karjerą, garsaus universiteto absolventų užsuko pas savo seną mylimą profesorių į svečius.
Vizito metu pokalbis pakrypo apie šių dienų problemas. Buvę studentai skundėsi gyvenimiškų sunkumų gausa, bei rūpesčiais darbe.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius grįžo iš virtuvės nešinas arbatinuku ir pilnu padėklu su įvairiausiais puodeliais. Vieni porcelianiniai, kiti iš stiklo, plastmasės ar krištolo, dalis paprasti, kiti brangūs.
Kai svečiai išsidalijo puodelius, profesorius tarė:
- Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Nors tai yra įprasta, trokšti sau visa, kas tik geriausia, bet sykiu tai yra ir jūsų nerimo bei problemų šaltinis. Manau suprantate, kad puodelis, pats savaime, arbatos nepadaro geresnės. Dažniausiai jis tiesiog yra brangesnis, o kartais net gi nuslepia tai ką geriame. Juk išties, visa, ko jūs norėjote – tai tiesiog atsigerti arbatos, o ne paties puodelio. Vis gi, sąmoningai rinkotės geriausius puodelius, vėliau dairydamiesi kam koks atiteko.
O dabar pagalvokite: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis, visuomenė – tai puodeliai. Visa tai tik įrankiai skirti pasemti Gyvenimą. Gyvenimui nėra svarbus puodelis, jo kokybė išlieka ta pati. Kartais, sutelkę visą dėmesį tik į puodelį, mes pamirštame pasimėgauti pačia arbata, jos puikiu skoniu.
Laimingiausi žmonės ne tie, kas turi visą ką geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi.
Grupė sėkmingų, padariusių puikią karjerą, garsaus universiteto absolventų užsuko pas savo seną mylimą profesorių į svečius.
Vizito metu pokalbis pakrypo apie šių dienų problemas. Buvę studentai skundėsi gyvenimiškų sunkumų gausa, bei rūpesčiais darbe.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius grįžo iš virtuvės nešinas arbatinuku ir pilnu padėklu su įvairiausiais puodeliais. Vieni porcelianiniai, kiti iš stiklo, plastmasės ar krištolo, dalis paprasti, kiti brangūs.
Kai svečiai išsidalijo puodelius, profesorius tarė:
- Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Nors tai yra įprasta, trokšti sau visa, kas tik geriausia, bet sykiu tai yra ir jūsų nerimo bei problemų šaltinis. Manau suprantate, kad puodelis, pats savaime, arbatos nepadaro geresnės. Dažniausiai jis tiesiog yra brangesnis, o kartais net gi nuslepia tai ką geriame. Juk išties, visa, ko jūs norėjote – tai tiesiog atsigerti arbatos, o ne paties puodelio. Vis gi, sąmoningai rinkotės geriausius puodelius, vėliau dairydamiesi kam koks atiteko.
O dabar pagalvokite: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis, visuomenė – tai puodeliai. Visa tai tik įrankiai skirti pasemti Gyvenimą. Gyvenimui nėra svarbus puodelis, jo kokybė išlieka ta pati. Kartais, sutelkę visą dėmesį tik į puodelį, mes pamirštame pasimėgauti pačia arbata, jos puikiu skoniu.
Laimingiausi žmonės ne tie, kas turi visą ką geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi.
2012 m. vasario 12 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)