Tikras neregys

Sena persų pasaka byloja apie žmogų, kurį valdė vienintelė mintis: turėti aukso, kiek galima daugiau aukso !

Dieną naktį ši mintis nedavė žmogeliui ramybės. Jis apie nieką kitą negalvojo ir nieko kito netroško kaip tik aukso.

Eidamas gatve atkreipdavo dėmesį vien į juvelyro dirbtuvių vitrinas. Kitų puikių prekių nepastebėdavo.

Nežiūrėdavo ir į žmones, niekada nepažvelgdavo į žydrą dangų, nekreipdavo dėmesio į žydinčias gėles.

Vieną dieną neišlaikė: įgriuvęs papuošalų parduotuvėn, puolė grūsti į kišenes aukso apyrankes, sages, žiedus.

Veikiai buvo suimtas. Žandarai jo paklausė: ,,Nejau tikėjaisi taip lengvai pavogti brangenybes? Juk parduotuvėje pilna žmonių".

,,Tikrai ? - nustebo žmogus. - Aš jų nepastebėjau. Mačiau tik auksą".

,,Turi akis, bet nemato". Panašiai galima pasakyti ir apie kai kuriuos mus supančius žmones. Apie tuos, kurie leidžiasi apakinami daiktų blizgesio ir užhipnotizuojami žvilgančios reklamos.

Kartą, dvasios mokytojas baltame popieriaus lape padėjo juodą tašką. Parodė mokiniams ir paklausė:

,,Ką matote?"

,,Juodą dėmę", - choru atsakė mokiniai.

,,Visi pastebėjote mažytį juodą taškelį, - tarė mokytojas, - tačiau nė vienas neatkreipėte dėmesio į didelį baltą popieriaus lapą."

Gyvenimas - tai įvykių virtinė: tikrasis pasisekimas yra sugebėti juos visus išgyventi.

Neverta iškeisti baltą popieriaus lapą į mažytį juodą taškelį.