No problem
2012 m. sausio 29 d., sekmadienis
New Movies - Miegančių drugelių tvirtovė
Sustiprėjusi Lietuvos kino rinka džiaugsmingai pristato naują nacionalinę premjerą. Filmą pagal J.Ivanauskaitės romaną - Miegančių drugelių tvirtovė.
Yra visokių nuomonių: eiti žiūrėti, nes tai lietuviškas filmas, neiti - nes knyga geresnė. Tačiau nusprendžiau nueti ir po filmo turėti savo nuomonę. Ir nesuklydau, man patiko.
Patiko, nes tai lietuviškas filmas, kuriam nebuvo lietuviškam kinui būdingo liūdnumo, ''sunkumo'', filosofinių galvojimų. Tiesa, filmas priverčia susimastyti, daug kas yra paslėpta detalėse, kurios puikiai susilieja į bendrą mintį - gerą vaizdą. A. Puipa nesiekė nuosekliai atkartoti knygoje aprašytų situacijų, stengėsi suvokti tarp eilučių slypinčias autorės mintis, neaprašytas detales, dėliojo kitus akcentus ir pakeitė pabaigą.
Šis filmas gerokai šviesesnis, žaismingesnis ir drąsesnis, nestokojantis sarkastiško humoro ir netgi intriguojančių provokacijų. Akivaizdu, kad jis yra labai jautrus ir moteriškas, nes J.Ivanauskaitė visada mėgo rašyti apie moteris, meilę ir apokalipses.
Ir visiems tiems, kurie nė karto neskaitė Jurgos knygų, verta nueiti ir pažiūrėti, vien tam, kad šiek tiek suprastų moteris. Moteris visokias: ir šeimos, ir karjeristes ir prostitutes. Prostitutės ir prostitucija: taip, ši, viena iš seniausių pasaulio profesijų šiame filme griežia pirmu smuiku, vien tam, kad jų neteisdami, pažvelgtume ir į tas moteris, kurios pasirinko neįprastą gyvenimo kelią.
Tiesa, gali likti ir tokių, kuriems šis filmas nepatiks, ar nesupras. Nes šį filmą žiūrint, kuris trunka 2 valandas, nuolatos reikia galvoti, susikaupus žiūrėti, vien tam, kad suprastum, jog gyvenimas tai didžiausia gyvenimo dovana, kuris trunka net ir tada kai viskas baigiasi...
Chaoso teorijose teigiama, kad paprasčiausias drugelio sparno suplazdėjimas gali sukelti katastrofą kitoje pasaulio pusėje. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis sugeba sujauti nebejaunų žmonių jausmus.
Naujasis A.Puipos filmas turėtų paskantinti susidomėjimą lietuvišku kinu ir žiūrovų norą gaudyti A.Puipos kūrybinius drugelius kuo ilgiau.
Sustiprėjusi Lietuvos kino rinka džiaugsmingai pristato naują nacionalinę premjerą. Filmą pagal J.Ivanauskaitės romaną - Miegančių drugelių tvirtovė.
Yra visokių nuomonių: eiti žiūrėti, nes tai lietuviškas filmas, neiti - nes knyga geresnė. Tačiau nusprendžiau nueti ir po filmo turėti savo nuomonę. Ir nesuklydau, man patiko.
Patiko, nes tai lietuviškas filmas, kuriam nebuvo lietuviškam kinui būdingo liūdnumo, ''sunkumo'', filosofinių galvojimų. Tiesa, filmas priverčia susimastyti, daug kas yra paslėpta detalėse, kurios puikiai susilieja į bendrą mintį - gerą vaizdą. A. Puipa nesiekė nuosekliai atkartoti knygoje aprašytų situacijų, stengėsi suvokti tarp eilučių slypinčias autorės mintis, neaprašytas detales, dėliojo kitus akcentus ir pakeitė pabaigą.
Šis filmas gerokai šviesesnis, žaismingesnis ir drąsesnis, nestokojantis sarkastiško humoro ir netgi intriguojančių provokacijų. Akivaizdu, kad jis yra labai jautrus ir moteriškas, nes J.Ivanauskaitė visada mėgo rašyti apie moteris, meilę ir apokalipses.
Ir visiems tiems, kurie nė karto neskaitė Jurgos knygų, verta nueiti ir pažiūrėti, vien tam, kad šiek tiek suprastų moteris. Moteris visokias: ir šeimos, ir karjeristes ir prostitutes. Prostitutės ir prostitucija: taip, ši, viena iš seniausių pasaulio profesijų šiame filme griežia pirmu smuiku, vien tam, kad jų neteisdami, pažvelgtume ir į tas moteris, kurios pasirinko neįprastą gyvenimo kelią.
Tiesa, gali likti ir tokių, kuriems šis filmas nepatiks, ar nesupras. Nes šį filmą žiūrint, kuris trunka 2 valandas, nuolatos reikia galvoti, susikaupus žiūrėti, vien tam, kad suprastum, jog gyvenimas tai didžiausia gyvenimo dovana, kuris trunka net ir tada kai viskas baigiasi...
Chaoso teorijose teigiama, kad paprasčiausias drugelio sparno suplazdėjimas gali sukelti katastrofą kitoje pasaulio pusėje. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis sugeba sujauti nebejaunų žmonių jausmus.
Naujasis A.Puipos filmas turėtų paskantinti susidomėjimą lietuvišku kinu ir žiūrovų norą gaudyti A.Puipos kūrybinius drugelius kuo ilgiau.
2012 m. sausio 25 d., trečiadienis
Undinė ir banginis (Tatiana Rezva-Crutchlow)
Kartą prie įėjimo į sporto salę, skelbimų lentoje atsirado reklama, kurioje buvo pavaizduota labai plona ir graži moteris,o šalia klausimas : "Kuo norėtumėte būti šią vasarą - undinė arba banginis?"
Ir štai po šią reklama atsirado atsakymas (Kas parašė šį atsakymą, nenurodė savo drabužių dydžio)
"Brangūs žmonės,
Banginiai visada yra apsupti draugų (delfinai, ruoniai, smalsūs žmonės), jie yra lytiškai aktyvūs ir augina savo vaikus su dideliu švelnumu ir meile.
Jie linksmina vaikus ir valgo daug krevečių. Jie gali plaukti visą dieną ir gali aplankyti nuostabiausias vietas planetoje, pavyzdžiui, Patagonija, Barenco jūrą ar Polinezijos koralinius rifus .
Banginiai netgi dainuoja ir jų dainos yra įrašytos į CD. Banginiai - stebėtinai protingi ir mieli gyvūnai, kuriuos visi bando apsaugoti.
Undinės tiesiog neegzistuoja.
Bet jei jos ir egzistuotų, tai jos būtinai rikiuotusi eilėse prie psichoanalitikų,kad joms padėtų išspręsti asmenybės susidvejinimo problemą: kas ji - moteris ar žuvis?
Undinės negali turėti seksualinio gyvenimo, ir jos negali turėti vaikų.
Taip, jos būtų idealios , bet vienišos ir liūdnos - kas norėtų susieti savo gyvenimą su amžinai žuvimi kvepenčia mergina?
Be abejo, aš norėčiau būti banginis!
Tuo metu, kai žiniasklaida sako mums, kad grožis reikalauja aukų ir kad grožio standartas yra plonas ir lieknas kūnas, man patinka valgyti ledus su savo vaikais, papietauti su vyru, valgyti, gerti ir linksmintis su draugais.
Mes, moterys, priaugame svorio, nes per daug metų tiek susikaupėm žinių ir išminties, kad galvoje tai nebesutelpa ir tiesiog pasiskirsto po visą kūną...
Todėl kiekvieną kartą, kai matau savo atspindį veidrodyje, sakau sau: "Kokia aš nuostabi!"
Kartą prie įėjimo į sporto salę, skelbimų lentoje atsirado reklama, kurioje buvo pavaizduota labai plona ir graži moteris,o šalia klausimas : "Kuo norėtumėte būti šią vasarą - undinė arba banginis?"
Ir štai po šią reklama atsirado atsakymas (Kas parašė šį atsakymą, nenurodė savo drabužių dydžio)
"Brangūs žmonės,
Banginiai visada yra apsupti draugų (delfinai, ruoniai, smalsūs žmonės), jie yra lytiškai aktyvūs ir augina savo vaikus su dideliu švelnumu ir meile.
Jie linksmina vaikus ir valgo daug krevečių. Jie gali plaukti visą dieną ir gali aplankyti nuostabiausias vietas planetoje, pavyzdžiui, Patagonija, Barenco jūrą ar Polinezijos koralinius rifus .
Banginiai netgi dainuoja ir jų dainos yra įrašytos į CD. Banginiai - stebėtinai protingi ir mieli gyvūnai, kuriuos visi bando apsaugoti.
Undinės tiesiog neegzistuoja.
Bet jei jos ir egzistuotų, tai jos būtinai rikiuotusi eilėse prie psichoanalitikų,kad joms padėtų išspręsti asmenybės susidvejinimo problemą: kas ji - moteris ar žuvis?
Undinės negali turėti seksualinio gyvenimo, ir jos negali turėti vaikų.
Taip, jos būtų idealios , bet vienišos ir liūdnos - kas norėtų susieti savo gyvenimą su amžinai žuvimi kvepenčia mergina?
Be abejo, aš norėčiau būti banginis!
Tuo metu, kai žiniasklaida sako mums, kad grožis reikalauja aukų ir kad grožio standartas yra plonas ir lieknas kūnas, man patinka valgyti ledus su savo vaikais, papietauti su vyru, valgyti, gerti ir linksmintis su draugais.
Mes, moterys, priaugame svorio, nes per daug metų tiek susikaupėm žinių ir išminties, kad galvoje tai nebesutelpa ir tiesiog pasiskirsto po visą kūną...
Todėl kiekvieną kartą, kai matau savo atspindį veidrodyje, sakau sau: "Kokia aš nuostabi!"
2012 m. sausio 24 d., antradienis
Amerikietiškos Gil Elvgren grožybės (Radvilė Kutorgaitė)
Viliojančiai pravertos
rausvos lūpos, valiūkiško išgąsčio kupinos didelės akys ir gundančiai
(ne)patogi situacija… Netikėtas vėjo gūsis, nepaklusnus šuo traukiantis
pavadį, už tvoros užkibęs sijono kraštelis... Prisegamos kojinės, neriniuotos apatinės kelnaitės, permatomi naktiniai marškiniai… Pin-up girl – amerikietiškomis grožybėmis virtusi dailininko Gil Elvgren fantazija.
Pin-up girl
įvaizdis gimė amerikiečio, dailininko – iliustratoriaus Gil Elvgren
vaizduotėje apie 1940 metus, o į drobę ir į viešumą buvo perkeltas
socialiniais – komerciniais tikslais – pradžiuginti karo išvargintų
amerikiečių širdis, įkvėpti jų suvargusioms moterims gundančio
moteriškumo, o iliustratoriui ir leidėjams uždirbti gražaus pinigėlio.
Vienas
sėkmingiausių visų laikų Gil Elvgren sukurtų reklaminių įvaizdžių, tapęs
amerikietiškosios svajonės simboliu, buvo skirtas Coca-Cola kampanijai:
plačiai besišypsantys putliaskruosčiai vaikučiai, paplūdimyje krykštaujančios
jaunosios panelės, aplink naująjį kaimyno Harley-Davidson besispiečiantys
gatvės padaužos, stipriai suspaustos raudonos lūpos siekiančios spalvoto
šiaudelio...ir akimirka burbuliukų šėlsmo palaimos. Po skausmingo sukilimo
Pearl Harbore Amerikos vyriausybės iniciatyva iliustratorius sukūrė eilę
socialinių patriotinių reklamų apie valstybės vykdomos politikos patikimumą ir
piliečių saugumą. Taip karo netekčių ir vidinės nesantaikos nualintą Ameriką,
pasitelkę vieno žmogaus įtaigų talentą ir gazuoto gėrimo karštinę, vienijo
šalies diplomatai ir verslininkai.
Gil Elvgren modeliai – gyvybingos, drąsios ir, svarbiausia - tikros moterys, atsidavusios menui (...arba jį kuriančiam menininkui). Dailininko personažai – “Lolitiškos” gražuolės, įkliuvusios į painias, bet itin kasdieniškas, juokingas, kartais absurdiškas, o kartais kruopščiai suplanuotas situacijas ir gerbėjų džiaugsmui amžiams įstrigusios jose. Pin-up girl - tai namų šeimininkė apsijuosusi gundančia prijuoste, plunksnų šepečiu šluojanti dulkes, paplūdymio gražuolė užtikta netikėtai intriguojančioje padėtyje, sekretorė uoliai atliekanti savo pareigas, seksuali policininkė, medicinos sesuo, mokytoja ar šunelių išvedžiotoja... Pin-up girl - tai išsiblaškiusi romantikė, apsigaubusi permatoma naktine suknute, įsispraudusi į ankštus šilkinius apatinius drabužėlius, prisidengusi neatsargiai nuo peties slystančiu mažučiu rankšluostėliu, valiūkiškai flirtuojanti telefonu, svajingai skaitanti meilės laiškus, žaidžianti minkštuose pataluose ir nekantriai laukianti būti užklupta...
Gil Elvgren’o pin-up girls
buvo asmenybės, meilios gražuolės, trykštančios gyvenimišku
entuziazmu. Dosniai apdovanotos gamtos – siauru liemeniu, plačiais
klubais, atsikišusia krūtine, gundančiu droviu žvilgsniu ir papūstomis
lūpomis - per daugiau nei trisdešint metų tapo tikra all American it-girl siekiamybe.
Pin-up mergaitė tapo tokia populiari, kad gurkšnoti Coca-Cola ar gundančiai šypsotis plakatuose ir kalendoriuose jai tapo per ankšta. Bettie Page arba kitaip vadinama Queen of Pin-ups (liet. Pin-up karalienė) - Playboy modelis, išlaisvinęs Gil Elvgren kurtą įvaizdį iš įrėmintos drobės ir perkėlusi jį į madų žurnalų puslapius ir televiziją.
“I think that she was a
remarkable lady, an iconic figure in pop culture who influenced
sexuality, taste in fashion, someone who had a tremendous impact on our
society” – Playboy įkūrėjas Hugh Hefneris gerėjosi Bettie Page.
Keturiasdešimtieji –
penkiasdešimtieji metai Amerikai padovanojo tokias laisvamanes gražuoles
kaip Betty Grable, Betty Davis, Marilyn Monroe, Jayne Mansfield, kurioms plojo, kuriomis žavėjosi, baisėjosi ir kurias garbino dramų ir skandalų ištroškusi to meto visuomenė. Saldus pin-up užkratas greitai pasiekė ir Europą. Čia sužibo nauja dievaičių pin-up
karta. Mados dizaineriai, fotografai, kino kūrėjai ir turtingi
džentelmenai aikčiojo ir pataikavo prancūziškoms Brigitte Bardot
užgaidoms, lenkėsi itališkai Sophia Loren elegancijai, mainais
mėgaudamiesi kandžiomis ir erotiškomis fotosesijomis ar intriguojančiai
seksualiomis filmų scenomis.
Ir šiandien pin-up įvaizdis ne mažiau populiarus,
išpuoselėtas ir moderniai išplėtotas mados dizainerių ir fotografų.
Viena žymiausių pin up gerbėjų - burleskos šokėja Dita von Teese,
erotišką pin-up prigimtį panaudojo savo pasirodymams –
artistiškoms maudynėms šampano burbuluose ir aistringam striptizui
milžiniškoje pudrinėje. Pin-up girl įvaizdis visada laviravo tarp
meniškos erotikos ir vulgarumo. Tuo jis ir viliojantis – ne toks jau ir
nekaltas malonumas, tačiau teisingoje įstatymo pusėje. Toks teisingas,
kad net kurdami vaikų mylimo animacinio filmuko herojaus triušio Bugs
Bunny istoriją, animatoriai sugalvojo jam draugužę Jessica Rabbit su
iškilumais, prilygstančiais Alpių slidinėjimo trasų kraštovaizdžiui...
Vėjyje plevesuojančios kaklaskarės, sodrios raudonos lūpos, šviesios purios garbanos... Būtent toks praėjusių metų Dior aksesuarų linijos ir 2012-tųjų Prada pavasario kolekcijos įvaizdis. Lepindamas viso pasaulio moteris prabangiais apatiniais drabužėliais, Agent Provocateur taip pat mokosi iš pin-up gundymo instrukcijų. Mokykimės ir mes. Viską, kas seksualu ir nekalta, intriguoja ir įtraukia, paslaptinga, vaikiškai žaisminga ir gundo madingose fotografijose, filmų scenose, muzikiniuose klipuose ar parduotuvių vitrinose, viską noriai skolinkimės, eksperimentuokime ir derindamos žaiskime pin-up viliotinį. Pin-up girl – legendinis įvaizdis, net nesiruošiantis nužengti nuo mados pjedestalo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)