Neperšokęs griovio nesakyk op, arba: nespjauk į šulinį, nes reikės iš jo gerti... ir t.t. ir pan. Štai tokius posakius dabar kartais tenka pripažinti, nes mokyklos laikais nesimokant rusų kalbos, ir manant, kad jos NIEKAD neprireiks, dabar gailiuosi. Taip, gailiuosi, ir tikrai, nes kuo labiau gyvenu savo gyvenimėlį, tuo dažniau įsitikinu, kad rusų kinas tikrai neblogas, dažniausiai geras, ir tikrai kartais net geresnis už holivudinius "kičus" ir "saldumus". Kažkada, kai į rusų muziką ir kiną žiūrėjau šnairai ir su nusistatymu (mat jau atgyvena, nemadinga ir negražu, kartais ir "kaimietiška") dabar vis dažniau atsisuku, nes tikrų santykių, tikros liubov (jau mano rekomenduotas filmas: Dvi dienos) ir žmogiškumo rusiškuose filmuose-apstu. Tad dabar, kai kartais gyvenamoji aplinka priverčia kalbėti, oj tiksliau - mikčioti rusiškai, ir pradedu žiūrėti rusų filmus, ir klausytis rusiškos muzikos. Ir jei tik sugrįžčiau į mokyklos suolą...
Bet niekad nebūna vėlu ! Todėl dabar esant progai einu į rusišką kiną, ir rekomenduoju šiuos filmus:
Sėkmės džentelmenai (Dzhentelmeny udachi):
Vedybų mainai (Свадьба по обмену):
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą